Kornualio (Cornouaille) keliais – 6 dalis

Penktadienis –  Duarnenė (Douarnenez) įlanka

Yra neįtikėtinai graži vieta, kurią būtinai turiu parodyti draugams: Duarnenė (Douarnenez) įlanka. O jei jau ištarėme Duarnenė, reikia pasakyti ir Kuin Aman (Kouign Amann), kas bretonų kalba reiškia „sviestinis pyragas“. Pirmą kartą jį XIX amžiuje pagamino imigrantas kepėjas iš Italijos. Jis dirbo vienoje kepyklėlėje. Legenda pasakoja, kad jis labai mėgo obuolių sidro degtinę Lambig. Kartą nuo viršutinės lentynos siekdamas butelio, užkliudė didžiulę cukrinę ir visas cukrus subyrėjo į duonos tešlą. Duonai kepti nebetinkamą mišinį reikėjo kažkaip panaudoti. Tad kepėjas pridėjo daug sviesto, tešlą išsluoksniavo ir taip iškepė pirmąjį Kouign Amann.

Kaip ten bebūtų, šis pyragas nukeliavo ilgą kelią, kol vieną dieną buvo įtrauktas į geriausių pasaulio pyragų sąrašą itin prestižiškame amerikiečių maisto ir gėrimų gide „Food and Wine“, ir jame užėmė 27 vietą tarp 40 geriausių pasaulio visų laikų receptų iš 24 000, publikuotų nuo 1978 metų.

Apsilankėme Marin Coathalem kepyklėlėje, kuri puoselėja autentiškas šio pyrago tradicijas. Degustacija susilaukė susižavėjimo šūksnių! Buvau tikras, kad pyragas patiks. Tada ir apsisprendžiau: būtinai jo atvešiu į Lietuvą.

Rytas tęsiasi aplankant šeimos įmonę: konservų namus Kerbriant. Rankų darbo konservų fabrikas Kerbriant jums siūlo aukštos kokybės jūros gėrybių patiekalus. Patiekalai ruošiami rankomis, be pridėtinės druskos, be dažiklių, be konservantų ir be jokių skonio stipriklių. Taip jūs galite savo namuose mėgautis jūros gėrybių patiekalais, pagamintais iš geriausių tuno dalių, skumbrių filė, sardinių ir jūros dumblių. Kerbriant – visų pirma tai šeimos istorija. Mama Veronika (Véronique) jus pasitinka vos įžengus pro duris į parduotuvę ir mielai aprodo fabriko erdves. Tėtis Markas (Marc) – vyriausias fabriko dirigentas, o dukra Selina (Céline) ir žentas Gvendalis (Gwendal) ruošia skaniuosius patiekalus.  Prireikus visi persirengia baltais virėjų drabužiais ir mielai įsitraukia į gamybos procesą virtuvėje!

Ragaujame gardžias žuvies ir vėžiagyvių sriubas, kurios taip sužadina apetitą, kad netrukus patraukiame į Trebulo (Tréboul) uoste įsikūrusią blyninę. Meniu mums siūlo jūrų šukutėmis įdarytus grikių miltų blynus – tikras skanumynas! Bretanėje, kiekviename gatvės kampe stovi po blyninę. Paprastai meniu siūlo įvairius grikių miltų blynus, pavyzdžiui, garsųjį complète su kiaušiniu, kumpiu ir sūriu, su įvairiomis dešrelėmis, su jūrų šukutėmis, kalmarais ... ir, žinoma, kviečių miltų blynelius su cukrumi, šokoladu, uogiene ... Iš tiesų, šalia šių jau klasika tapusių pagardų galime rasti nesuskaičiuojamą daugybę variacijų. Viskas priklauso nuo blynų kepėjo fantazijos. Kiekvienoje Bretanės dalyje tešlos ruošiamos skirtingai, blynai kepami skirtingai ir net lankstomi skirtingai. Pavyzdžiui, Reno (Rennes) miestas garsėja savo „blyneliais su dešrelėmis“ (galette-saucisse), tai lyg bretoniškas „hot-dog“. Kepėjai siūlo iškepti minkštą ar kraz, kas bretoniškai reiškia traškus blynas, o būtent tokį, ploną ir traškų, aš labiausiai ir mėgstu.

Po pietų lėtai vaikštinėjame po Duarnenė, aplankome jūrinio paveldo muziejų, o vakarop patraukiame į Šventos Anos la Palud (Sainte-Anne La Palud) vardu pavadintą pliažą.

Duarnenė centre yra konservuotų sardinių krautuvėlė, į kurią ir nusivedu savo draugus iš Lietuvos. Čia galima rasti visas įmanomas sardinių konservų rūšis. Sardinės yra labai glaudžiai susijusios su Duarnenė miestu. Ilgą laiką sardinių žvejyba buvo pagrindinė miesto veikla.

Šventos Anos la Palud (Sainte-Anne La Palud) pliažas driekiasi pačioje Duarnenė (Douarnenez) įlankos širdyje. Nuo baltu ir smulkiu smėliu užkloto paplūdimio atsiveria spindintis vandenynas, lėtai tyvuliuojantis toli nuo įprastų turistinių vietų.  Čia yra ir pliažo viešbutis Hôtel de la Plage, kurio restorano meniu išreiškiama didžiulė pagarba vietinių žemių tradicijoms.

Tokios klasės restoranų Bretanėje išties daug. Kulinarinių kelionių mėgėjas tikrai lengvai ras kuo pasimėgauti ir patenkinti smalsumą, tereikia bent nedidelės gido pagalbos. Šia patirtimi vėl dalinsiuosi su grupėmis iš Lietuvos: džiaugsmas, kurį dalyviai išreikšdavo kaskart paragavę naujų, nepatirtų dalykų, mane itin motyvuoja tęsti keliones. Kelių puslapių per maža aprėpti visus Kornualio (Cornouaille) krašto virtuvės niuansus, kaip ir visus Prancūzijos regionų. Tiesiog tikiuosi, kad pravėriau duris į nesibaigiančius kelius, kupinus netikėtų atradimų ir epikūriškų patirčių. Nesivaržykite praverti ir mano duris Klaipėdoje, kviečiu pakalbėti apie Prancūzijos skonius ir kvapus, ragaujant kruopščiai atrinktus produktus.