Vynas, kaip ir šokis, vienam gerai, o su kitu – dar geriau! Su kuo šokate jūs?

Rosé? Atostogų, saulės, vasaros sinonimu laikomas rožinis vynas vis labiau įsigali rinkoje. O kuo įdomus šis vynas?

Rožinio vyno kilmė

Rosé laikomas vienu seniausių vynų pasaulyje. Iš tiesų, būtent Viduržemio jūros baseino pakrantėse, ypač Provanse, Antikos laikais vystėsi vynuogininkystė ir vyno gamyba.

Tais laikais egiptiečių, o vėliau graikų ir romėnų gaminamas raudonasis vynas buvo išties itin šviesus. Taip ir vadino šį vyną – vinum clarum (šviesus vynas). Vynuogių sultys buvo fermentuojamos be odelių ir be minkštimo gabalėlių, tai yra, be spalvą suteikiančių dalių. Be to, tuo laikmečiu nebuvo statinių ar talpų, kuriose laikomas vynas taip pat įgauna spalvos.

Iškilus Romos imperijai vynuogininkystės ūkiai paplito visoje Galijoje (Europos istorinė sritis, apimanti dabartinę Šiaurės Italiją, Prancūziją, Liuksemburgą, Belgiją, dalį Nyderlandų, Šveicarijos ir Vokietijos). Būtent Bažnyčia religinėse apeigose, vadinamose „clairets“ naudodama šį raudoną šviesų vyną prisidėjo prie jo populiarinimo. 

Taip rožinis vynas buvo vadinamas Clairet vardu iki 1682 metų, kuriais pirmą kartą Paryžiaus regione esančiame Argenteuil komunos vynuogyne buvo užfiksuotas rosé pavadinimas. 

Clairet terminas iki šiol naudojamas kaip saugoma tradicinė nuoroda naudojama AOC Bordeaux ir Bourgogne (Bordo ir Burgundijos) vynams pavadinti.

Ar žinote? Rožinis vynas nėra raudonojo ir baltojo vyno mišinys! 

Šis vynas gaminamas specialiai, itin atidžiai prižiūrint jo spalvos, aromatų ir skonio dermę, kuri yra šio vyno sėkmė. Iš visų trijų spalvų vynų, būtent rožinio vyno gamyba, pareikalaujanti ypatingo tikslumo ir kruopštumo, yra laikoma pačia delikačiausia.

Rožinio vyno spalvų paletė

Pati spalva verčia kalbėti apie ją... Unikalią spalvą vynas įgauna per trumpą tamsių vynuogių maceraciją. Autentiška, unikali ir kartu daugybe atspalvių varijuojanti spalva. Išskiriami keli rožiniai niuansai – nuo itin blyškios rausvos iki rožinio persiko ir rožinio greipfruto spalvos. 

Saulei esant aukščiausiame taške ir jos spinduliams skrodžiant rožinio gėrimo kupiną taurę galima mėgautis nuostabiu rausvų šešėlių ir atspindžių spektakliu...

Tik tamsiųjų vynuogių odelės turi dažantį pigmentą, o iš minkštimo išgaunamos sultys yra bespalvės. Tad rožinio vyno spalva priklausys nuo temperatūros bei odelių ir sulčių kontakto trukmės: tai maceracijos etapas. Būtent šiuo delikačiu etapu išgaunami ir rožinio vyno aromatai. 

Vyno gamybos būdas turi itin svarbią rolę – taikant tiesioginio spaudimo būdą paprastai išgaunami gana šviesūs, ne intensyvūs rožiniai vynai, priešingai nei tie, kurie gaminami taikant maceraciją su odelėmis. Pastarieji įgauna daug ryškesnę spalvą. Galiausiai vynuogių veislės ir augimvietė terroir taip pat turi įtakos spalvai bei vyno individualumui.

Rožinio vyno gamyba – delikati technika

Provanso regione paprastai taikomos dvi technikos: maceracija su vynuogių odelėmis ir tiesioginis spaudimas. Vienos ar kitos technikos pasirinkimą lemia keli faktoriai: derliaus būklė ir sunokimo lygis, vynuogių veislė ir jos organoleptinių savybių potencialas, vynuogių veislių derinio ir proporcijų pasirinkimas bei pageidaujamos išgauti organoleptinės savybės. 

Abiem atvejais rožinio vyno gamyba pareikalauja tikrai atidaus ir kruopštaus darbo norint išgauti gražios spalvos, delikačių aromatų išraiškingą vyną.

MACERACIJA SU VYNUOGIŲ ODELĖMIS

Derliaus rinkimas

Surinktas vynuogių derliaus keliauja į vyno rūsį. Įprastai rožinį vyną gamina iš tamsiųjų (juodųjų) vynuogių, tačiau nedidelis kiekis baltųjų vynuogių vynui suteikia apvalumo ir praturtina aromatais.

Vynuogių uogų raškymas

Uogos yra atskiriamos nuo kotelio (sumedėjusios kekės dalies).

Traiškymas

Uogos yra traiškomos. Sproginėdamos vynuogės išlaisvina minkštimą, odelę, sėklytes ir sultis. Visos šios dalys vadinamos misa (moût – pranc.k.).

Maceracija

Misa rezervuare maceruojasi nuo 2 iki 20 valandų kontroliuojant temperatūrą nuo 10 °C iki 15 °C. Vynuogių odelėse esantys pigmentai ir aromatai ima maišytis su sultimis ir jos po truputį įgauna spalvą. Sultys tampa gražios rožinės spalvos.

Spaudimas

Kai spalva atitinka vyndario lūkesčius, misa yra spaudžiama, kad atsiskirtų kietosios dalelės (odelės ir sėklytės) nuo sulčių.

Fermentacija

Sultys fermentuojamos žemoje temperatūroje (nuo 15 iki 20 °C), taip išsaugoma didžioji dalis aromatų. Fermentacija trunka apie savaitę.

Nota Bene: kodėl ją vadina „šaltąja maceracija su odelėmis“? Mat žema temperatūra atitolina fermentaciją. Tad šio proceso pradžioje dar nėra alkoholio.

TIESIOGINIS SPAUDIMAS

Taikant šią techniką spaudžiamos visos vynuogių kekės be pirminės maceracijos. Spaudžiama itin lėtai, kad odelės turėtų pakankamai laiko sultims suteikti lengvą, švelniai rausvą spalvą. O sultys iškart supilamos fermentuotis.

Paprastai tiesioginio spaudimo techniką naudojant išgaunamas šviesesnis vynas nei tas, kuris išgaunamas maceruojant su odelėmis.

Reikia pažymėti, kad kituose regionuose naudojama ir trečia technika: saignée metodas, arba „kraujo nuleidimas“. 

Taikant šį metodą dalis (apie 5-15 %) rezervuaro sulčių yra atskiriama praėjus kelioms valandoms po maceracijos su vynuogių odelėmis. Iš tų atskirtų sulčių gaminamas rožinis vynas, o iš likusių – raudonasis vynas.

Ir vieną ir kitą metodą taikant esminis dalykas yra trumpa maceracija, dažniausiai trunkanti 8-12 val., o kartais ir ilgiau, kol išgaunama pageidaujama spalva.

Vienintelė išimtis taikoma Šampanės (Champahgne) regionui. Tik čia yra leidžiama kupažuoti (coupage – pranc. k.), tai yra, išgauti rožinį vyną maišant baltajį su raudonuoju. Išgautas rožinis vynas vadinamas kupažiniu rožiniu vynu

KELIOS VYNUOGIŲ VEISLĖS, IŠ KURIŲ GAMINAMAS ROŽINIS VYNAS

Rožinio vyno gamybai šiandien naudojamos kelios vynuogių veislės. Norint pagaminti gerą rožinį vyną, į baltųjų vynuogių veisles nesidairoma. O štai tamsiosios vynuogės yra būtent tai, ko reikia. Cinsault, Syrah, Grenache, Pinot noir, Gamay...tai tik kelios nepamainomos vynuogių veislės, be kurių neįsivaizduojama rožinio vyno gamyba.

Paprastai rožiniai vynai skirstomi į dvi grupes: pietryčių ir šiaurės rytų regiono kilmės. Na ir dalis iš Provanso regiono pietvakariuose.

Pietryčių regione auginamos vynuogių veislės

Cinsault vynuogių veislė dar žinoma Black Malvoisie vardu, yra itin derlinga ir atspari karščiams, sausroms.

Kartą pasodinti derlingose žemės, vynmedžiai greitai duoda kasmet didėjantį derlių, o išgaunamas vynas yra itin geros kokybės. Šios vynuogių veislės vynas yra kokybiškas, turtingas, stiprus, net energingas.

Syrah vynuogės daugiausia auginamos Ronos upės pakrantėse, šiaurinėje regiono dalyje. Ši veislė yra orientuota būtent į rožinio vyno gamybą.

Norėdami išgaut geriausią vyną, vyndariai kuria derinius su Roussanne ir Marsanne veislės vynuogėmis. Syrah vynuogės vynui suteikia struktūros. Juodųjų vaisių ir prieskonių aromatai suteikia pusiausvyros.

Mourvèdre vynuogių veislei itin patinka karštas klimatas. Prinokusių vaisių, žibuoklių ir prieskonių aromatais dvelkiantys vynai pasižymi puikia charakterio struktūra.

Carignan vynuogių veislei nederlingų kalvų šlaitai tinka tobulai. Ji dovanoja struktūruotus, intensyvius vynus, pasižyminčius prieskoniniais aromatais.

Šiaurės rytų regione auginamos vynuogių veislės

Pinot Noir vynuogių veislė yra žinomiausia šiaurinės šalies dalies vynuogė. Ją augina ir Alzase ir Lotaringijoje, o Burgundija yra viena iš svarbiausių Pinot Noir augimviečių terroir. Jura, Turėne (Touraine), Overnė (Auvergne) regionuose taip pat sutinkame Pinot Noir... Vėsesniame klimate augdama ši vynuogė dovanoja aukštos kokybės vyną, o išgaunamas rožinis vynas pasižymi aromatų kompleksiškumu.

Gamay vynuogių veislė egzistuoja daugiau nei 4 amžius. Jai labiausiai tinka ir geriausiai atsiskleidžia augdama dirvožemyje, kuriame gausu silicio, granito. Ši veislė naudojama raudonam ir rožiniam vynui gaminti. Gamay rožinis vynas yra vaisiškas, gaivus, gardus.

Rožiniam vynui būdingos natos

Rožinis vynas dažniausiai asocijuojasi su vasara, saule, aperityvu draugų rate prie baseino... Užmerktomis akimis uosdami taurėje teliūskuojantį gėrimą nusikeliame į baltų gėlių laukus, įsivaizduojame rožių puokštes, levandų laukų eiles ir nesibaigiančius vynuogienojus... Švelnaus gėrimo gėliškos natos kviečia į kelionę, kurios atsisakyti tiesiog negalime... 

Rožinį vyną reikia gerai atšaldyti, galima papildyti ledukų gabalėliais. Gomurį švelniai užlieja gaivios bangos... 

Rožiniai aromatai, egzotinių vaisių, citrusų natos kviečia skaniam aperityvui. Salotos, balta mėsa, jūros gėrybių užtepėlės, vaisiai... puikiai dera su rosé, išlaikant nuostabų saldaus-sūraus balansą...