Bretoniškas vynas - avantiūra įgauna formą

Bretoniškas vynas - avantiūra įgauna formą

Ilgus metus bretonai apie tai svajojo, ir štai, pagaliau, reikalai pajudėjo iš vietos. Leidimo sodinti vynmedžius tvarkos supaprastinimas, kurį paskatino klimato kaita bei entuziastingi veikėjai, per pastaruosius dvejus metus suteikė galimybę pagaminti pirmuosius Bretanės vynuogyno vaisių vynus. 

Pagaliau kažkas naujo Vakarų pakrantėje

Pirmasis oficialus Bretanės vyndarys 33 metų Édouard Cazals šio momento laukia nuo 2019 metų. Tais metais jis du hektarus vynuogyno, esančio vos už kelių kilometrų nuo San Malo (Saint-Malo), apsodino Pinot noir, Chardonnay ir Grolleau veislės vynuogėmis. Savo vynuogyną jis pasirinko kurti ant nuostabaus grožio kalvos šlaito, atsisukusio į pietų pusę, su atsiveriančiu vaizdu į Rance upę. 

Pavadinimas perimtas iš vietovės pavadinimo... tai ženklas, kad kadaise čia augo vynuogės. 2020 metais jis apsodino dar du hektarus, ir siekia per metus pagaminti apie 25 000 butelių vyno: sausą baltąjį, putojantį ir net „itin lengvą raudonąjį“ vyną. 

Édouard neplanavo pasirinkti Bretanės ir čia kurti savo svajonių vyno ūkio. Jis pats net nėra bretonas. „Mokslus baigiau Saint-Émilion mieste. Tačiau ten prieiga prie žemės yra praktiškai neįmanoma. O be to, man jau buvo pabodęs tas bekraštis vynuogynų kraštovaizdis“. Naujų vynuogyno horizontų paieška sutapo su 2016 metais įgyvendintu Europos leidimo sodinti vynmedžius supaprastinimu.

Bretanėje sodinti vynmedžius ir iš jų vaisių pagamintą vyną parduoti tampa legalu. Žalia šviesa užsidega tokiems veikėjams kaip Édouard. Per kelerius metus Bretanė pateikia 54 profesionalius ir gana ambicingus projektus. Daugiau nei 100 hektarų jau apsodinta ir tai ne pabaiga. Pirmieji vynai, pažymėti Édouard Cazals (Saint-Jouan-des-Guérets) ir Mathieu Le Saux (Groix sala) vardais buvo pagaminti 2023 metais.

Tai labiau ne gimimas, o atgimimas. Iš tiesų, Bretanės vynuogynas egzistuoja jau nuo labai labai seniai. Pasakojama, kad vynmedžius dar V amžiuje sodino vienuoliai Bažnyčios reikmėms. Raštuose užfiksuota, kad šiaurėje būta vynuogynų – Rance upės slėnyje (netoli Saint-Malo), ir Rhuys pusiasalyje, Morbihan departamente, ir rytinėje pusėje, Redono apylinkėse.

Bretanėje vynuogės buvo beveik išnykusios

Dėl klimato sąlygų ir politinių sprendimų XVII ir XVIII amžiuje susodintų vynuogynų plotai pamažu traukėsi, tačiau dar viename 1848 metų tekste minimi 800 hektarų vynuogynai. XIX amžiaus pabaigoje spirito varykla Normand gamino Fine de Rhuys – pusiasalyje užaugintų vynuogių distiliatas (degtinė). Po to ėjo 1930 metai, nuo kurių prasidėjo prancūziškų saugomos kilmės vietos nuorodų (AOC) ribojimas. Bretanė į jas neįtraukiama. Žinoma, išskyrus penktąjį „istorinės Bretanės“ departamentą Atlanto Luarą (la Loire-Atlantique). Kai kuriems, labai mažai, bet labai atsidavusiai daliai žmonių, bretoniškas vynas niekada nesiliovė egzistavęs, ir jį vadina muscadet arba gros-plant.

Taigi, XX amžiuje vynuogienojai Bretanėje išnyksta. Ar visi? Ne! Kelios eilės vynuogienojų dar auga kažkur išsibarsčiusios po atskirų ūkių laukus, arba kažkur visai užmirštos... 2006 metais susiburia aistringų šių „paveldu“ vadinamų vynuogių mylėtojų bei žinovų grupė ir įkuria Bretanės vyndarių asociaciją (ARVB). Asociacijos tikslas – ginti teisę į paveldo vynmedžių nuosavybę.

Palankus atšilimas

Viskas keičiasi. Nuo 2016 metų reikalai įgyja visai kitą lygį. Dabar kuriamos perspektyvios vynų ūkių įmonės, gaminančios „sąžiningą, ištikimą ir verslų“ vyną. 

Nuo šiol bretoniškas vynas yra legalus, bet ar techniškai įmanomas? Ar jis bus skanus? 

Keli kriterijai tikrai gražiai susirikiuoja. Pradėkime nuo žemės (dirvožemio) ir ypač nuo klimato.

„Daugeliui žmonių Bretanė asocijuojasi su žiediniais kopūstais ir lietumi“, – juokauja Rennes 2 universitete dirbanti geografė Valérie Bonnardot, rašanti darbus apie klimatą ir vynuogininkystę.

Bretoniškas klimatas iš tiesų turi daugiau niuansų, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Itin skiriasi pajūrio ir sausumos, šiaurinės ir pietinės dalies klimatas, taip pat vakarinės dalies, kurią itin veikia vandenynas, bei „sausosios“ rytinės Reno baseino dalies klimatas. 

Kempere (Quimper) vidutiniškas kritulių kiekis per metus yra 1 200 mm, o Rene (Rennes) iki 700 mm (kai Bordo (Bordeaux) – 803 mm). Reljefas, nors ir ne itin ryškus, bet įtakos taip pat turi, jau nekalbant apie saulės spindulių kiekį, kuris varijuoja priklausomai nuo kalvos šlaito. 

Klimato kaita neabejotinai gerina Bretanės regiono vynuogyno sąlygas. 

Per šešiasdešimt metų temperatūra pakilo vidutiniškai 1 laipsniu. Ypač Morbihano departamente pietinėje ir pietrytinėje dalyje (+1,1 °C Reno mieste) pavasario ir vasaros sezonu. 

O kritulių kiekyje  didelių pokyčių nepastebėta. Šiandien Reno (Rennes) klimatas yra toks, koks Anžė (Angers) mieste buvo prieš penkiasdešimt metų. Pesimistai kalba, kad iki šio amžiaus pabaigos Bretanės klimatas bus toks, koks dabar vyrauja Viduržemio jūros pakrantėse. Tai fenomenas, kuris kelia problemų, tačiau apskritai vynuogienojams turi teigiamą poveikį.

„Carignan“ veislės vynuoges (tai Viduržemio jūros regiono vynuogių veislė) auginsime Bretanėje?

O koks dirvožemis? Kur bebūtume Bretanėje, visada esame ant pamatinės granito uolienos. Rūgštingumu ir žemu pH pasižyminčio pagrindo žemėse iš tiesų yra visokio tipo dirvožemių. Pietinėje dalyje ties Vannes, žemės laikomos itin palankiomis, kaip ir Rance upės slėnyje, nusėtame gražių kalvų. Šiandien visoje Bretanėje, visuose keturiuose departamentuose, rengiami vynuogininkystės projektai, įskaitant ir „vidinę“ Bretanės dalį. Tai gali būti gražūs projektai, jei vyndariai priims tinkamus sprendimus. Na, pavyzdžiui, tikrai nesiūlome Carignan veislės vynuogių augini Bretanėje.

Kokias vynuogių veisles rinktis? 

Tai esminis bretonų vyndarių klausimas. Atrodo, kad viskas yra įmanoma... Chardonnay, Pinot gris, Chenin, Grolleau, Folle blanche, Albarino, Pinot noir, Treixadura, Cabernet franc, Pineau d’Aunis, Savagnin... štai nesibaigiantis sukryžmintų vynuogių veislių sąrašas...

Nieko nenustebino, kad šios „šiaurinėmis“ vadinamos veislės, ypač baltųjų vynuogių, yra itin mėgstamos pirmųjų Bretanės vyndarių. 

„Nesuprantu, kodėl kai kurie sodina Pinot noir ir Chardonnay veislės vynmedžius. Juk jų jau ir taip visur galima rasti. Greičiausiai putojančiam vynui gaminti... Arba baimindamiesi, kad kitų veislių vynuogės neprinoks, tačiau nematau, dėl ko jaudintis. Galima daug ką nuveikti iš baltųjų vynuogių, pavyzdžiui, Melon de Bourgogne, Folle blanche ar net Grolleau“ – teigia vienas iš Bretanės vyndarių. Kai kurie renkasi auginti Sauvignac vynuoges, tikėdamiesi, kad ši veislė bus atsparesnė ligoms. Reikia laiko, kad būtų galima padaryti atranką. Bretanės regiono vynuogynas yra laisvės teritorija...

Pesticidai

Bretanės vyndarių asociacija egzistuoja vos dvejus metus, tačiau jos ambicijos yra itin rimtos ir didelės. Nors dar gerokai per anksti, tačiau Nacionaliniam kilmės ir kokybės institutui (INAO) jau pateikė bylą dėl saugomos Bretanės geografinės nuorodos (IGP) kūrimo. Kol kas didžiausia ir svarbiausia užmačia – visų sintetinių pesticidų draudimas! Reikėjo pasirinkti – ar suburti kuo daugiau žmonių, ar rizikuoti kai kuriuos prarasti. Viena iš asociacijos narių teigia, kad jei nebūtų priimtas šis sutarimas drausti pesticidus, ji būtų palikusi asociaciją. „Aš kovoju dėl ekologijos. Jei mes tam neįsipareigosime, būsime tikrai apgailėtini“ – teigia vyndarė.

Rasti žemes...

Tuo tarpu, Bretanės vyndarius vienija nesuskaičiuojama galybė kliūčių, norint įsikurti... Pirmiausia reikia prieigos prie žemės. Ir kaina nėra didžiausias rūpestis. Sunkiausia susitarti su žemių savininkais, ypač pakrančių teritorijose, kur jaučiamas itin didelis spaudimas iš nekilnojamojo turto sektoriaus pusės. 

Ar muscadet yra bretoniškas vynas ?

Muscadet, Gros-plant, Coteaux-d’ancenis – tai jau bretoniški vynai. Problema slypi administraciniame lygmenyje – čia jau ne Bretanė, o Luaros krašto regionas (Pays-de-la-Loire) „be uodegos ir be galvos“, t. y., sunkiai apibrėžiamas. Atlanto Luaros (Loire-Atlantique), penktojo istorinės Bretanės departamento, prijungimas yra senas politinis mūšis diskutuotas daugybę kartų. O laukdami, kol ginčai liausis, kai kurie vyndariai, dar vis draudžiant ant vyno butelio nurodyti „Bretoniškas vynas“, etiketėse vaizduoja triskelioną (keltišką simbolį) arba Gwenn ha du (bretonišką vėliavą). 

O kol kas pats didžiausias nežinomasis šioje saldžioje Bretanės vyndarių svajonėje: vynas. Žinoma, su meile pagamintas asociacijos narių vynas iš tiesų teikia vilties. Kiekvienais metais Bretanės vyndarių asociacija organizuoja degustacijas per visuotinį suvažiavimą. Dalyvaudami aklose degustacijose vyno ekspertai bretonišką vyną įvardija kaip skanų. Reikia tikėtis sausų baltųjų ir putojančių vynų.

Vyndariams vyno pardavimai nerimo nekelia. Jie pasikliauna vietiniu turizmu ir retų, išskirtinių produktų paklausa. Vis dėlto pirmųjų vyndarių ambicijos siekia daug toliau: gaminti augimvietę terroir atspindintį vyną, vertą didžiųjų Prancūzijos vynų vardo.

Parengta pagal straipsnį: https://www.larvf.com/l-incroyable-renaissance-du-vignoble-breton,4785915.asp